Kai krovinys dingsta be pėdsakų: teismas įvertino vežėjo atsakomybę

Advokatų kontoros „VILYS, MEŠKYS IR PARTNERIAI“ advokatas Justas Vilys atstovavo klientui civilinėje byloje dėl tarptautinio krovinių vežimo metu prarasto krovinio ir patirtos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas visiškai patenkino mūsų atstovaujamo kliento ieškinį, pripažinęs, kad vežėjo elgesys laikytinas dideliu neatsargumu, dėl kurio negali būti taikomi CMR konvencijoje numatyti vežėjo atsakomybės ribojimai.

Ginčas kilo dėl tarptautinio vežimo metu prarasto krovinio, kuris, nors ir buvo perduotas vežėjui, gavėjo taip ir nepasiekė. Vežėjas negalėjo nustatyti tikslių krovinio praradimo aplinkybių ir, vadovaudamasis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR konvencijos) 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu atsakomybės ribojimu, atlygino vos apie 9,6 proc. krovinio vertės. Pagal minėtą nuostatą kompensacijos dydis ribojamas atsižvelgiant į prarasto krovinio bruto svorį. Mūsų atstovaujamas klientas su tokiu žalos atlyginimo dydžiu nesutiko ir kreipėsi į teismą dėl likusios žalos atlyginimo.

Byloje kėlėme esminius klausimus dėl vežėjo pareigos užtikrinti tinkamą krovinio kontrolę, identifikavimą ir sekimą viso transportavimo metu, taip pat dėl didelio neatsargumo teisinio vertinimo ir CMR konvencijos 29 straipsnio taikymo. Akcentavome, kad vežėjo nurodomos operacinės klaidos nepaneigia jo atsakomybės už prarastą krovinį, o nustatyti krovinio kontrolės ir sekimo trūkumai sudaro pagrindą vertinti vežėjo veiksmus kaip didelį neatsargumą.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė mūsų atstovaujamo kliento pozicijai. Teismas konstatavo, kad vežėjas, būdamas savo srities profesionalas, privalėjo užtikrinti tinkamą jam patikėto krovinio kontrolę ir saugumą. Teismo vertinimu, vežėjas elgėsi itin aplaidžiai, visiškai nekontroliavo krovinio ir nesiėmė net minimalių priemonių jam apsaugoti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad vežėjo argumentai dėl sudėtingoje logistikos grandinėje įvykusios operacinės klaidos nepaneigia jo atsakomybės. Priešingai, tokios aplinkybės patvirtino, kad nebuvo užtikrinta tinkama krovinio kontrolė ir sekimas viso transportavimo metu.

Teismas pripažino, kad vežėjo elgesys laikytinas dideliu neatsargumu (grubiu aplaidumu), prilygintinu tyčiniams veiksmams, todėl šiuo atveju taikytinas CMR konvencijos 29 straipsnis ir vežėjas negali remtis jo atsakomybę ribojančiomis nuostatomis.

Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas taip pat pripažino pagrįstu mūsų atstovaujamo kliento patirtos žalos dydį.

Teismas visiškai patenkino mūsų atstovaujamo kliento ieškinį ir priteisė 24 548,41 Eur likusios neatlygintos žalos, pripažindamas kliento teisę į visos prarasto krovinio vertės atlyginimą. Kliento naudai taip pat priteistos CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo rašytinės pretenzijos pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ši byla aktuali tiek krovinių vežimo ir logistikos paslaugas teikiantiems verslo subjektams, tiek įmonėms, patikinčioms savo krovinius profesionaliems vežėjams. Teismo sprendimas atskleidžia, kad CMR konvencijoje nustatyti vežėjo atsakomybės ribojimai nėra absoliutūs. Nustačius didelį vežėjo neatsargumą, kuris pagal taikytiną teisę prilyginamas tyčiniams veiksmams, vežėjui gali kilti pareiga atlyginti visą dėl krovinio praradimo patirtą ir įrodytą žalą.